Tikriausiai visos esate girdėjusios apie dirgliosios žarnos sindromą (angl. Irritable bowel syndrome, IBS). Ne viena turite nuo jo kenčiančių pažįstamų ar esate su juo susidūrusi asmeniškai. Teigiama, kad IBS serga 7–15 % visos pasaulio populiacijos. Didesnis sergamumas nustatytas labiau išsivysčiusio šalyse. Įdomus faktas, kad šia liga kur kas dažniau serga moterys. Tai labai nemalonus negalavimas, labai gadinantis gyvenimo kokybę. Pacientams, sergantiems dirgliosios žarnos sindromu (IBS) arba uždegimine žarnyno liga (IBD) pasireiškia funkciniai virškinimo trakto simptomai, tokie kaip pilvo skausmas, diegliai, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas ir vidurių pūtimas. Simptomų įvairovė reiškia, kad rasti veiksmingą gydymą buvo sudėtinga, nes dauguma gydymo būdų palengvina tik pagrindinį simptomą. Ilgą laiką šis negalavimas buvo gydomas tradiciškai, sergantiesiems rekomenduojant beveik tą patį, kaip ir kitų virškinamojo trakto ligų atveju: vengti aštraus, kepto, riebaus, sunkiai virškinamo maisto, laikytis mitybos režimo, valgyti dažnai ir po nedaug ir vykdyti stebėseną, kokie produktai blogina padėtį bei jų vengti. Tačiau toks gydymas mažai pasiteisino, nes ištyrus atvejus paaiškėjo, kad kai kurie ligoniai gerai toleruoja, pavyzdžiui, net apskrudusius grilio patiekalus, o nuo liesos kopūstų sriubos padėtis žymiai pablogėja. Deja, kol kas nėra nustatytos tikslios šį negalavimą sukeliančios priežastys, o šią ligą gan sunku diagnozuoti, nes jos požymiai panašūs į kitų ligų, pvz., ūminio enterokolito. Teigiama, kad IBS susijęs su įtemptu gyvenimo būdu bei patiriamu stresu. Kartais ši liga kankina metų metus, o kartais trunka keletą mėnesių ir praeina savaime. Tačiau dėl ligonių patiriamo skausmo ir nepatogumų siekiama bent jau sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Neseniai (maždaug 2015 metais, o pas mus atkeliavo dar vėliau) pradėtas taikyti naujas IBS ir IBD gydymo būdas, šiuo metu sukeliantis daug diskusijų, – mažai fermentuojamų oligo-, di-, monosacharidų ir poliolio (FODMAP) turinti dieta. Neseniai sukurtas mitybos metodas apima maisto produktų, kuriuose šių medžiagų, galimai sukeliančių ir (arba) pabloginančių IBS simptomus, apribojimą.
Yra atlikta nemažai Low FODMAP dietos mokslinių tyrimų, pagrindžiančių šio metodo veiksmingumą. Juos galite rasti mokslinių tyrimų bibliotekoje PubMed, įvedusios raktinį žodį FODMAP. Pavyzdžiui, https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25982757/
Šioje svetainėje esu įkėlusi Low FODMAP mitybos planą, kuris, tikiuosi, turinčioms šią ligą padės palengvinti gyvenimą. Šis mitybos planas skirtas dirgliosios žarnos sindromo sukeltiems simptomams mažinti ir remiasi Low FODMAP dietos principais. Jame itin kruopščiai atrinkau produktus. Valgiaraštis sudarytas 7 dienoms, jame taip pat rasite leistinų ir draudžiamų produktų sąrašą.
O kitoms, kurios linkusios vadovautis savo galva ir patirtimi, paminėsiu, kad turint šį negalavimą pirmiausia derėtų iš mitybos išbraukti pieno produktus su laktoze, gliuteno turinčius produktus, visas kopūstines daržoves ir ankštinius. Taip pat patariama vengti ir kai kurių kitų daržovių (pvz., burokėlių, svogūnų, česnakų…), ir vaisių (obuolių, kriaušių, arbūzų, vyšnių…). Visko ir neišvardinsiu, nes straipsnis pasidarys per ilgas, o iš patirties žinau, kad daug skaityti jums nepatinka – informacijos apie tai galima rasti internete, nors ten pateikiama informacija gan prieštaringa. Tarkim, vienuose straipsniuose teigiama, kad migdolų galima, kituose – kad ne. Ir tokia painiava ne tik su migdolais. Esminis principas – reikia vengti laktozės, gliuteno, didelio kiekio fruktozės, fruktanų, galaktanų ir poliolių. ALKOHOLIS taip pat yra poliolis, todėl esant IBS jį vartoti draudžiama. Polioliai taip pat yra kai kurie saldikliai (pvz., eritritolis).
Kad ir kokios negandos jus ištiktų – niekada nepraraskite vilties! Medicina žengia į priekį, atsiranda vis naujų gydymo būdų. Nenukabinkite nosies, būkite kantrios ir bandykite palengvinti sau gyvenimą visais įmanomais būdais 🙂
Tekstas Dalios Mudėnienės
