Liekna be vargo

Daugelis yra įsitikinę, kad cholesterolis yra blogis, ir taškas. Kuo jo mažiau – tuo geriau. Vyresnio amžiaus žmonėms gydytojai profilaktiškai pataria vartoti mažiau gyvulinės kilmės riebalų. Tačiau tai nėra visiška tiesa.

Pats cholesterolis nėra pavojingas mūsų sveikatai. Pavojingas tik nukrypimas nuo normos – tiek jo perteklius, tiek ir trūkumas.

Normali cholesterolio koncentracija kraujyje – 3,5–5,2 mmol/l. Bet koks nuokrypis į vieną ar kitą pusę organizmui pavojingas.

Pirmiausia paminėsiu, kas gi nutinka, jei cholesterolio koncentracija per maža, nes tokia būklė pasireiškia rečiau.

  • Cholesterolis labai svarbus smegenų veiklai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad tai viena iš DEPRESIJĄ sukeliančių priežasčių. Jis gali net sukelti norą žudytis. Tai buvo patvirtinta tyrimu https://journals.lww.com/psychosomaticmedicine/Abstract/2000/03000/Higher_Prevalence_of_Depressive_Symptoms_in.9.aspx
  • MIEGO SUTRIKIMAI, NERVINGUMAS. Gal iš to ir kilęs įsitikinimas, kad liesi žmonės yra pikti.
  • Per mažas cholesterolio kiekis gali sukelti VIRŠKINIMO SUTRIKIMŲ, pvz., vidurių užkietėjimą
  • Cholesterolis reguliuoja LYTINIŲ HORMONŲ veiklą (testosterono ir estrogenų). Štai dėl ko itin liesai besimaitinančioms moterims gali būti sunku pastoti.
  • Cholesterolis dalyvauja VITAMINO D sintezėje. Tai reiškia, kad esant jo trūkumui vitaminas D pasisavinamas prasčiau. O be vitamino D mūsų kūnas nepasisavina kalcio, dėl to nukenčia DANTYS, KAULAI, PLAUKAI ir NAGAI, gali sutrikti širdies veikla.
  • VYRAMS per mažas cholesterolio kiekis yra vienas iš PROSTATOS VĖŽIO rizikos veiksnių. Tačiau per mažas cholesterolio kiekis apskritai gali būti vienas iš onkologinės ligos simptomų.

O kas nutinka, kai cholesterolio lygis per didelis?

  • Padidėjęs cholesterolio lygis yra pagrindinė ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ priežastis. Jei cholesterolio lygis nuolat per didelis, gresia INSULTAS, INFARKTAS, ATEROSKLEROZĖ. Šie negalavimai yra dažniausia mirties priežastis visame pasaulyje. Padidėjęs cholesterolio lygis diagnozuojamas kelis kartus dažniau nei per mažas.

Svarbu paminėti, kad cholesterolį įprasta skirstyti į „gerąjį“ (didelio tankio) ir „blogąjį“ (mažo tankio). Iš tiesų taip nėra – jie abu mums būtini. Tik jie kūne atlieka skirtingas funkcijas. Mažo tankio lipidai („blogasis“ cholesterolis) jungiasi su baltymais, sudarydamas lipoproteinus, ir kraujagyslėmis gabena juos į audinių ląsteles, kurioms yra būtinas. Taigi jis labai reikalingas, nes ląstelės be jo negalėtų normaliai funkcionuoti. Tačiau „blogojo“ cholesterolio perteklius nusėda ant kraujagyslių sienelių, tampa kietas kaip vaškas. Kraujagyslės siaurėja, susidaro jų pažeidimai ar net užsikimšimai, formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Tai kelia grėsmę gyvybei. „Gerojo“ cholesterolio užduotis – neleisti „blogajam“ kauptis kraujagyslėse ir pašalinti jį iš organizmo.

Kai kurie galvoja, kad norint sumažinti cholesterolio lygį, pakanka atsisakyti cholesterolio turinčių maisto produktų. Tai taip pat netiesa. Su maistu mes gauname tik 30 proc. (apie trečdalį) cholesterolio. Visą likusią didžiąją dalį gamina mūsų KEPENYS. Priežasčių, kodėl jos gamina cholesterolio per daug, yra nemažai. Tačiau manoma, kad pagrindinė iš jų – nuolat patiriamas STRESAS, ĮTAMPA, PASYVUS GYVENIMO BŪDAS, ŽALINGI ĮPROČIAI.

Tačiau MITYBA yra svarbi ne tik dėl to, kad sumažinę su maistu gaunamo cholesterolio galime TREČDALIU sumažinti cholesterolio kiekį. Tinkamai maitindamiesi mes galime sumažinti jį labiau, nes YRA PRODUKTŲ, mažinančių cholesterolio lygį.

Tai kaip maitintis, kad kiek įmanoma labiau normalizuotume cholesterolio lygį?

Kai kas galvoja, kad pakanka sumažinti riebalų kiekį maiste. Tai klaida. Jei riebalų gausime per mažai – nukentės mūsų organizmas, nes yra bent keletas vitaminų, kurių be riebalų kūnas nepasisavina. Iki 30 proc. mūsų raciono turi sudaryti riebalai. Tačiau gaunamų riebalų tik mažiau nei trečdalis (apie 30 proc.) gali būti GYVULINĖS kilmės. Kai cholesterolis per aukštas,, jau reikia stengtis, kad tų gyvulinių (sočiųjų) būtų kiek įmanoma mažiau. Todėl, kol cholesterolis normalizuosis, reiktų vengti lašinių, taukų, riebios mėsos, dešrų ir dešrelių, kepenėlių, riebių pieno produktų, sviesto, fermentinio sūrio, krevečių, kiaušinio trynių (nors kai kur yra prieštaringos informacijos, kad tryniuose esantis lecitinas mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį). Ta pati painiava ir dėl koksų aliejaus – jame sočiųjų riebalų daugiau, negu taukuose, tačiau vieni specialistai teigia, kad jis „blogojo“ cholesterolio kiekio nedidina, o 2017 m birželio 15 d. Amerikos širdies asociacija paskelbė 7 moksliniais tyrimais pagrįstą pranešimą, kad didina. Kuo tikėti – jūsų pasirinkimas.

O kokie gi tie „stebuklingi“ produktai, padedantys mažinti cholesterolio lygį?

Štai jie:

  • Artišokai
  • Avižų kruopos
  • Sojos produktai, lęšiai ir kiti ankštiniai
  • Riešutai (ypač migdolai), sėklos
  • Avokadai
  • Omega 3 turintys produktai – lašiša, skumbrė, silkė
  • Alyvuogių aliejus, alyvuogės
  • Česnakas
  • Apelsinai
  • Žalioji arbata

Vartokite jų kasdien, ir galbūt pavyks išvengti cheminių vaistų – statinų, kurie labai žaloja kepenis. Kam tai atrodo per sudėtinga – ESU SUDARIUSI PAVYZDINĮ MITYBOS PLANĄ VENGIANTIEMS CHOLESTEROLIO. Jį galite rasti mano svetainėje, SKYRELYJE „Mitybos planai“.

Ir nepamirškite pajudėti, nestresuoti, duoti savo sielai gerų emocijų – visa tai taip pat labai svarbu siekiant „pažaboti“ cholesterolį!

 

×

Cart