Visos žinome, kad lieknėjant kūno riebalai „tirpsta“ arba „dega“. Daugeliui to pakanka ir toliau nebesigilinama. Tačiau tai nėra tiesa – jie nei tirpsta, nei dega. Jie SKYLA. Joks skilimas nedingsta be pėdsakų – visada susidaro skilimo produktai. Tai kaip gi vyksta šis procesas? Lieknėjant riebalai skyla etapais. Pirmiausia jie suskaidomi į riebiąsias rūgštis ir glicerolius. Tuomet kūnas panaudoja išsilaisvinusią energiją (t. y. gauna iš jų kalorijų), ir šias medžiagas kūnas skaido toliau – naudojant deguonį jos virsta anglies dioksidu ir vandeniu. Taip, taip – tai tas pats CO2 ir VANDUO. Jei visos kūno sistemos dirba be sutrikimų, CO2 pasišalina per plaučius, o vanduo – per inkstus ir odą. Tačiau jei yra sutrikimų – dalis vandens, atsiradusio riebalų skilimo proceso metu, NEPASIŠALINA ir lieka audiniuose. Kai kurios moterys, kurioms esu sudariusi mitybos planus ar prižiūriu jų lieknėjimą, man rašo: svoris nekrenta (arba krenta lėtai), tačiau jaučiuosi lengvesnė, tarsi „sumažėjusi“. Tai reiškia, kad riebalai skyla, tačiau iš kūno tinkamai nepasišalina. KĄ TOKIU ATVEJU DARYTI? Ne veltui sakoma, kad lieknėjant būtina judėti. Ir ne tik dėl didesnio kalorijų išeikvojimo. Kai judame, mūsų kūnas dirba intensyviau – padažnėja širdies ritmas, kvėpavimas, dalis vandens šalinama per prakaito liaukas. Taip žymiai greičiau atsikratoma riebalų skilimo produktų. Kam šie teiginiai sukels abejonių, paminėsiu, kad šį procesą aprašė Australijos mokslininkai Ruben Meerman (jis taip pat populiarios knygos „Big Fat Myths“ autorius) ir Andrew Born, atlikę tyrimą. Jie nustatė, kad suskilus 10 kg kūno riebalų, organizmui reikia pašalinti 28 kg CO2 (oho!) ir 11 kilogramų vandens (daugiau nei kibiro). Paminėtina, kad tiek reikia pašalinti PAPILDOMAI, nes mes ir nelieknėdamos geriame skysčius ir kvėpuojame. Kadangi šiam procesui vykti būtinas deguonis, jo papildomai reikia 29 kg. Taigi atsikračius 1 kg riebalų, kūnas papildomai turi atsikratyti 2,8 kg CO2 ir 1,1 kg vandens ir gauti 2,9 kg deguonies. Jei lieknėjate be judėjimo – šis procesas gerokai sulėtėja. Kartais moterys turi įvairių negalavimų, kuomet joks sportinis krūvis neįmanomas. Tokiu atveju būtina pasivaikščioti gryname ore ir padaryti kvėpavimo pratimų. Dar viena grėsmė, susijusi su lieknėjimu – mūsų kūno riebalai yra puiki toksinų saugykla. Juose nusėda dalis mūsų gaunamų toksinių medžiagų – buitinės chemijos garai, oro tarša, maisto priedų dalys ir pan. Įprastomis sąlygomis tuos toksinus kūnas, perfiltravęs per inkstus, kepenis pašalina per šalinimo sistemą, plaučius ir odą. Tačiau nedidelė dalis jų lieka, riebaluose jie tarsi užrakinami. Kai pradedame lieknėti – jie išsilaisvina ir patenka į kraują. Štai dėl ko lieknėjant (ypač per greitai) gali atsirasti galvos skausmas ar svaigimas, kartais net pykinimas. Tokiu atveju reikia gerti daugiau vandens ir, be abejo, daugiau judėti. DĖL TO LIEKNĖJANT VANDENS REIKIA DAUGIAU – kad riebalų skilimo metu išsilaisvinę toksinai greičiau pasišalintų iš organizmo.

Tekstas Dalios Mudėnienės