Pastaruoju metu labai dažnai mirga postai apie valgymo dažnio įtaką lieknėjimui. Jei anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad lieknėjant būtina valgyti dažnai ir po nedaug, tai palyginus neseniai išpopuliarėjo atvirkštinė teorija – kuo rečiau, tuo geriau.

Kalbant apie valgymo dažnį, derėtų prisiminti energijos apykaitos mechanizmą kūne. Kalbėsiu apie tradicinę mitybą, kur per daug neskiriama dėmesio, iš ko ta energija gaunama. Taigi mechanizmas toks: pavalgius mūsų kūnas pradeda skaidyti maisto medžiagas, versdamas jas energija ląstelėms. Pirmiausia angliavandeniai verčiami gliukoze – ląstelių „kuru“. Į ląstelę gliukozei patekti padeda insulinas. Ląstelė energijos pasiima tik tiek, kiek jai reikia – ji negali sukaupti gliukozės atsargų, taigi pasiima jos tik tam tikrą kiekį. Tuomet prasideda energijos panaudojimo procesas: judėdami, kvėpuodami, net mąstydami mes tą energiją eikvojame. Kuo intensyviau judame – tuo greičiau ląstelės išeikvoja energiją. Kai ji išeikvojama – duodamas signalas smegenims, ir išsiskyrus alkio hormonui mes pajuntame alkį. Tuomet vėl viskas kartojasi. Periodiškai pavalgydami mes aprūpiname ląsteles energija. Jei gliukozės su maistu gaunama per daug (o jos per daug galima gauti ir ribojant patį maisto kiekį, jei mityboje gausu angliavandenių) – ji verčiama glikogenu, kuris padedamas saugoti į „sandėliuką“ – raumenis ir kepenis. Kas nutinka, kai „sandėliukai“ prisipildo, o nepanaudotos gliukozės vis vien yra? Tada ji virsta RIEBALŲ ATSARGOMIS. Energijos atsargų panaudojimo mechanizmas atvirkščias: jei ilgesnį laiką negauname energijos, glikogenas vėl virsta gliukoze ir ji panaudojama ląstelių energijai. Jei jos glikogeno „sandėliuke“ nepakanka – ji imama iš riebalų atsargų. DĖMESIO: kol glikogeno sandėliukas neištuštinamas – riebalų atsargos nejudinamos.

Atkreiptinas dėmesys, kad glikogeno „sandėliukuose“ įprastai telpa nuo 120 iki 160 g glikogeno. Jei raumenynas gerai išvystytas – jo telpa kur kas daugiau – net iki 350 g. Glikogenas – angliavandenis, jo 1 gramo energinė vertė – 4 kcal. Tai apskaičiavus gauname, kad iš glikogeno atsargų mes energijos turime maždaug nuo 480 iki 640 kcal. To visiškai pakanka išbūti nevalgius kad ir 12 valandų (jei „sandėliukas“ didesnis – ir visas 20). Maitinantis dažniau, glikogeno atsargos neeikvojamos – ląstelėms pakanka energijos, gaunamos su maistu. O glikogenas saugomas „ekstremaliam atvejui“ – jei tektų greitai bėgti ar kitaip eikvoti energiją ar nebūtų galimybės energijos pasipildyti maistu. Tas mechanizmas susikūrė per šimtus tūkstančių metų ir padėjo žmogui išlikti, nes pirmykščiai žmonės maitinosi gan chaotiškai.

Nepamirškime, kad energija gaunama ir iš kitų šaltinių – riebalų ir baltymų, tik ją pasiimti užtrunka ilgiau – procese dalyvauja ir kepenys, ir inkstai, ir žarnynas.

Taigi kas svarbiausia siekiant, kad riebalų atsargos tirptų ar bent nedidėtų? Ogi NEPERPILDYTI glikogeno „sandėliuko“. Tai yra, negauti su maistu energijos daugiau, nei ląstelės išnaudoja. Tai lieka du keliai: arba iš maisto energijos gauti mažiau, arba daugiau jos sunaudoti aktyviai judant. Jei didesnę dienos dalį sėdėsite patiesusi užpakalį, o jūsų raciono nemažą dalį sudarys angliavandeniai – valgymo dažnis lieknėjimui jokios įtakos neturės. Tačiau yra tam tikrų indikacijų, kuomet patartina (o gydytojai primygtinai rekomenduoja) valgyti dažniau: tai refliuksas, skrandžio ir dvylikapirštės gleivinės erozija ar opos, žarnyno ligos (kolitas, DŽS), kepenų ir kasos sutrikimai, jei pašalinta tulžies pūslė. Tuomet patartina valgyti dažnai ir po nedaug.

Retas valgymas padeda toms, kurios, kaip pačios teigia, pradėjusios valgyti dažniau „nebegali sustoti“. Bet tai jau psichologinės problemos – valia yra išugdoma.

Dar vienas pastebėjimas: kai kurios rašote – valgau 2 kartus, tačiau nuolat užkandžiauju. Tai jūs valgote ne 2 kartus, o NUOLAT. Nuolatinis užkandžiavimas – didžiausias trukdis lieknėjant. Į bet kokį kąsnelį kūnas reaguoja kaip į maistą. Net sulčių stiklinė yra MAISTAS, o ne gėrimas. Jei norite, kad retas valgymas duotų naudos – tarpuose tarp valgymų burna turi būti „užklijuota“, o iš gėrimų tiks tik vanduo ir nesaldinta arbata (dėl kavos vis dar diskutuojama). Taigi susimąstykite ir pirmiausia į savo mitybą įsiveskite TVARKĄ.

Tekstas Dalios Mudėnienės