Dažniausiai būna, kad moterys ilgą laiką valgo viską iš eilės, nepaiso nei maisto kokybės, nei porcijų dydžio, nei mitybos tvarkos – tiesiog nesuka dėl to sau galvos, o paskui staiga atsistojusios prieš veidrodį ar pamačiusios save nelabai vykusioje nuotraukoje su siaubu suvokia: „Aš stora! Reikia kažką daryyyyyt!!!“ Ir puola kaip plikos į dilgėles… Tas „kažkas“ būna arba drastiška dieta, arba visi įmanomi apribojimai vienu metu: GI skaičiavimai, maisto ribojimas iki minimumo, visiškas papildomų riebalų atsisakymas arba atvirkščiai – keto mityba, protarpiniai badavimai, vegetarizmas, mityba be pieno produktų, baltyminė mityba, viskas be druskos ir prieskonių… Visko čia net neišvardinsi – būdų save kankinti yra šimtai :(:( Kasdien laipom ant svarstyklių, „parinamės“ dėl kiekvieno gramo, skaičiuojam kiekvieną kaloriją, gyvenam nuolat alkanos, piktos, suirzusios… Ir naiviai tikime, kad taip elgtis – TEISINGA IR BŪTINA! Mielosios, taip ir stogelis gali nučiuožti 🙁 Kai kurioms ir nučiuožia…
Kodėl taip nutinka? Priežastis paprasta. Norime GREITO rezultato. Nepaisome esminio dalyko: RIEBALAI NEUŽAUGA PER SAVAITĘ. Taigi per savaitę niekur ir nedings. Kantrybė – jūsų geriausia draugė. Greitas rezultatas sėkmės negarantuoja. Nes kuo greitesnis rezultatas – tuo trumpesnis jo poveikis. Jūs kankinate ne tik kūną, bet ir sielą. Pavyzdys palyginimui: gyvenote nerūpestingai, be jokių apribojimų, džiaugėtės gyvenimu – ir staiga jus įkišo į belangę, kur nebėra jokios laisvės, jokio džiaugsmo, o maisto mažai, jis neskanus ir visai ne toks, kokio prašo kūnas. Kas nutiks? Blogiausiu atveju – įpulsite į neviltį, geriausiu – gyvensite palaikoma vilties ištrūkti iš belangės. Tai kai save apribojate visais įmanomais būdais – jus palaiko ta viltis, kad ateis diena, kai vėl valgysiu, ką norėsiu. Taip, ta diena tikrai ateis. Kada ji ateis – tik laiko ir jūsų valios stiprybės klausimas. Tik kai vėl pradėsite maitintis kaip anksčiau – svoris ims augti kaip ant mielių. Nes kūnas PRISIMENA visas jam padarytas skriaudas. Ir už jas atkeršija 🙁 Kaip atkeršija? Dažniausiai apsirijimo priepuoliais, paranojišku saldumynų potraukiu, saiko maistui praradimu, net naktiniu valgymu. Ir, be abejo, papildomomis riebaliukų atsargomis…

Maistas – tai ne tik kuras. Tai ir emocijos. Jei maistas skanus – emocijos geros. Jei neskanus – blogos. Turbūt visos girdėjote apie vieną iš „laimės hormonų“ – serotininą. Bet ar visos žino, kur daugiausiai jo gaminasi? Ogi virškinamajame trakte! Jei gauname nepakankamai maistinių medžiagų, jo gamyba sutrinka. Ne veltui sakoma: alkana ir pikta. Tik tiksliau būtų – „alkana ir liūdna“…
Visada sakiau ir sakysiu: lieknėti reikia su protu. Su kuo mažiau streso. Lieknėjant stresas – didžiausias jūsų priešas. Jis neigiamai veikia jūsų nuotaikas, savijautą, išbalansuoja hormonus, sutrikdo miegą… O rezultatas – laikinas. Nes žmogus negali visą gyvenimą savęs griežtai riboti. Atimkite iš vaiko visus žaislus – jis rėks ir ožiuosis. Tas pats ir su kūnu, nes jį labai veikia pasąmonė. Jos mes negalime kontroliuoti, o ji, nenaudėlė, mus kontroliuoti gali 🙁 Tai ar būtina šitaip su savimi pyktis? 

Tai ką daryyyyt? 
Nepulkite į kraštutinumus. 
Pradžiai pakanka iš mitybos išbraukti miltinius patiekalus (batoną taip pat), pusfabrikačius ir saldumynus, tarkuotų bulvių patiekalus bei saldintus gėrimus. Rinktis kuo natūralesnį ir mažiausiai perdirbtą maistą. Toks duoda daugiausiai naudos ir geriausiai pasotina. 
Antras žingsnis – sumažinti porcijas. Ne lesioti kaip paukščiukui, o protingai – ne daugiau kaip trečdaliu. Kai įprasite – galėsite dar šiek tiek pamažinti (jei tai būtina). Svarbu, kad porcijos nebūtų per didelės – jos turi būti tokios, kad pavalgius nesijaustų sunkumo skrandyje, o maisto dar šiek tiek norėtųsi (su mintimi „šiek tiek dar suvalgyčiau, bet tiek jau to 🙂 “)
Trečias žingsnis – susitvarkyti režimą. Valgyti tvarkingai, vienodu laiku (kiek tai įmanoma), tarp valgymų nekramsnoti. Įprasti planuoti valgiaraštį bent dienai į priekį. Tada kils mažiau pagundų prisivalgyti, ko nereikia.
VISKAS. Tiek paprastai pakanka, kad riebalai imtų tirpti.
Nesakau, kad tai vienintelis būdas lieknėti. Jokiu būdu! Bet tai PAPRASČIAUSIAS būdas, sukeliantis mažiausiai streso. Tai reiškia, kad jis yra mažiausiai nutolęs nuo jūsų dabartinės mitybos. Būtent tokiu principu sudarinėju mitybos planus, išskyrus kelis specifinius niuansus – angliavandenių kiekį vakarais ir pan. Visus kitus būdus (ne visus iš karto, bet po vieną!) siūlau išbandyti tada, kai šis paprasčiausias būdas jau išbandytas ir NEVEIKIA. O neveikti jis gali dėl įvairių priežasčių – medžiagų apykaitos sutrikimų, ligų, specifinio gyvenimo būdo. Bet iš ilgametės patirties pasakysiu – šis būdas neveikia labai retai. 
Taigi liaukitės save kankinti. Pasitikėkite savimi ir tikslo siekite kryptingai. Vidinė ramybė ir kantrybė – geriausios sąjungininkės lieknėjimo kelyje 🙂

Tekstas Dalios Mudėnienės