Internete visokiausių „valytojų“ matome bene kasdien – pastebiu ne vieną reklamą šia tema. Ypač populiarūs papildai „organizmo valymui“ ar net „detox“ programos. Kad daugeliui knieti šiuo būdu „prasivalyti“ pinigines, įrodo komentarų skaičius po tokiais straipsniais. Nes jokio kito efekto tokie „valymai“ neduoda.

Jei priklausote tai lengvatikių ir reklamos aukų grupei, kuri visu tuo tiki, rekomenduoju įsijungti sveiką protą ir pasigilinti, kaip apskritai funkcionuoja mūsų kūnas.

Pirmiausia noriu paklausti: nuo ko Jūs norite išsivalyti? Turbūt daugelis man atsakytų: nuo toksinų ir šlakų. Tai paanalizuokime. Kas yra TOKSINAI? Tai toksiškos, kitaip tariant, nuodingos medžiagos, kurios nuodija organizmą ir kenkia sveikatai. Taigi toksinai yra NUODAI. Jų kilmė gali būti dvejopa: cheminė ir biologinė. Pirmuosius sudaro chemikalai, cheminiai junginiai ir sunkieji metalai. Antrieji aptinkami nuodinguose augaluose, grybuose, pelėsiuose, kai kurių gyvūnų organizmuose (gyvačių, žuvų, rupūžių), taip pat toksinai gali susidaryti kaip kai kurių organizmų veiklos ar skilimo produktai (botulinas, stafilokoko enterotoksinas ir pan.). Kai susiduriame su biologinės kilmės toksinais, pasekmės gali būti labai liūdnos ar net tragiškos. Tuo tarpu su cheminiais toksinais mes susiduriame kasdien: jų į mūsų organizmą patenka su kosmetikos, kūno priežiūros priemonėmis, buitine chemija, vaisiais ir daržovėmis, išaugintomis naudojant pavojingus pesticidus, taip pat ir maisto produktais, kuriems gaminti naudojami pavojingi maisto papildai ar nesaugios pakuotės, su automobilių ir gamyklų išmetamosiomis dujomis ir pan. Kai toksinų kūnas vienu metu gauna daug, kyla organizmo reakcija, vadinama APSINUODIJIMU. Tuomet vemiama, viduriuojama, gali sutrikti širdies veikla, atsirasti traukuliai, drebulys. Sunkiais atvejais netenkama sąmonės, ištinka paralyžius ar net mirštama. Kiekvienas nuodas gali paveikti atskiras organizmo sistemas arba kelias iškart. Apsinuodijus oraliniu būdu (per burną), pirmiausia plaunamas skrandis, kitais būdais – statomos lašinės, stengiantis kuo greičiau pašalinti nuodus iš organizmo, kraujotakai gerinti leidžiamas heparinas. Kartais, kai tiksliai žinoma, kas sukėlė apsinuodijimą, suleidžiama specialių TAM TIKRUS toksinus šalinančių preparatų, pvz., gyvsidabrį surišančių ar, įkirtus gyvatei, kai  sisteminis nuodų poveikis stiprus, leidžiami specialūs priešnuodžiai. Dalį nuodų absorbuoja (sugeria) aktyvinta anglis. Tačiau NĖRA jokio stebuklingo preparato, „surišančio“ ir pašalinančio nuodus. Jei toks būtų – pasaulyje mirčių nuo apsinuodijimo būtų kur kas mažiau. Tą jums patvirtins bet kuris medikas.

Kai toksinų gaunama mažais kiekis, ūmaus apsinuodijimo nekyla, o kūno reakcija būna ne tokia ryški. Mažus toksinų kiekius skaido ir šalina kepenys, inkstai, jie šalinami per šalinimo organus su šlapimu bei išmatomis ir per odą su prakaitu. Tačiau jei toksinų gaunama nuolat, kūnas nebesugeba jų visų pašalinti, tuomet jie ima kauptis organizmo audiniuose, gali paveikti hormonų balansą ir sukelti įvairias lėtines ligas. Toksinai pasklinda visame kūne – jų randama net plaukuose ir naguose. Kaip nuo jų apsisaugoti? Vargu ar įmanoma apsisaugoti nuo visų, tačiau mažiau jų gauti galima kruopščiai plaunant ar lupant vaisius ir daržoves, naudojant kuo mažiau plastikinių indų, įrankių, pakuočių, saugiai pagal nurodymus naudojant buitinę chemiją, geriant pakankamai vandens ir valgant kuo natūralesnius produktus. Nepamirškite, kad svarbiausias toksinų šalinimo organas yra KEPENYS, todėl nealinkite jų papildomai vartodamos ne visada būtinus vaistus bei gerdamos alkoholį. Patikėkite – ir be viso to jos turi ką veikti!

Ar yra priemonių, šalinančių toksinus? Deja, NE. Kaip jau minėjau anksčiau – jei tokių būtų, nebūtų ir mirčių nuo apsinuodijimo. Taigi visi taip mėgstami „detoksai“ – tik plepalai lengvatikiams. Jei panagrinėtumėte jų sudėtį – nerastumėte nieko, kas turėtų galių įsiskverbti į kūno audinius ir ląsteles ir iš jų pašalinti toksinus. Paprastai ant pakuočių aprašant sudėtines dalis nieko ir nerašoma, išskyrus miglotus teiginius, kad „valo organizmą“ ar „šalina teršalus“. Kaip tai daro – niekas jums nepaaiškina ir neaiškina. Nes nėra ko aiškinti. Nuo teršalų ilgainiui kūnas apsivalo pats, vykstant natūraliems ląstelių atsinaujinimo ir medžiagų apykaitos procesams. O kai kurios medžiagos, pvz., švinas, iš kietųjų audinių (dantų ir kaulų) nepasišalina ir lieka visam laikui.

Dabar pakalbėkime apie šlakus. Kas tie ŠLAKAI? Perskaičiau gal 20 straipsnių, kur paaiškinimai vienas už kitą „išmoningesni“. Trumpai tariant, šlakai – tai nesuvirškintos medžiagos ir gleivės. Dėl šlakų esą sutrinka ir žarnyno mikroflora. Pasak „žinovų“, daugiausiai šlakų susikaupia storojoje žarnoje, tulžies latakuose ir tulžies pūslėje, šlapimtakiuose.

Didžiausias minimas „baubas“ – šlakai užkemša storojo žarnyno sieneles ir jos nustoja atlikti vieną svarbiausių savo funkcijų – rezorbciją (medžiagų įsiurbimą).

Jei jau kalbama apie rezorbciją, tai jokie „šlakai“ jos sutrikdyti negali. Žarnos anatomiškai yra tokios, kad prie jų sienelių niekas nesiklijuoja – jos viduje visada drėgnos, slidžios, ir nuolat vyksta jų peristaltika, t. y., raumenų susitraukinėjimas, dėl kurio jos juda. Jei būtų kitaip – sutrikus virškinimui jos tiesiog užsikimštų, o pasekmės būtų liūdnos. Rezorbciją sutrikdyti gali tik labai konkrečios ligos ir sutrikimai, kurie išvardinti yra čia: https://www.pasveik.lt/lt/ligos–ir–sindromai/malabsorbcijos–sindromas/43834/

Nesuvirškintas maistas taip pat kūne neužsilaiko – jis pašalinamas kartu su išmatomis. Taigi visa šlakų teorija niekuo nepagrįsta. Prisikaičius tokių teiginių kyla vienintelė mintis – kad tas, kas skleidžia tokią informaciją, absoliučiai nenutuokia apie fiziologiją arba kitus laiko kvailiais. O iš tokių visada lengva pelnytis.

Vieninteliai „teršalai“, su kuriais galime kovoti – tai LAISVIEJI RADIKALAI. Laisvieji radikalai – tai dėl oksidacijos, kurią spartina aplinkos tarša, radiacija, nekokybiškas maistas, kai kurie vaistai, susiformavę vieną elektroną praradę atomai.  Jie reaguoja su sveikomis kūno ląstelėmis, atimdami iš jų savo prarastus elektronus ir prisijungdami sau. Taip ląstelės žalojamos ir ilgainiui kyla ligos, spartinamas senėjimas, gali net išsivystyti vėžys. Su jais kovoti padeda ANTIOKSIDANTAI – tai tokie junginiai, kurie laisviesiems radikalams atiduoda savo elektroną, taip juos neutralizuodami. Antioksidantų gauname su maistu, jų taip pat pasigamina pats organizmas. Galingiausi antioksidantai yra vitamini C ir E, Alfa lipoinė rūgštis, kofermentas Q10, resveratrolis, karotenoidai, glutationas. Jų gauname su kokybišku maistu (kokiu – „pasigūglinkite“).

Taigi nešvaistykite pinigų visokioms „valymo priemonėms“ – tai tik reklaminiai triukai, kuriais viliojami patiklūs pirkėjai. Be abejo, kai kurių papildų sudėtyje yra medžiagų, kuriose yra antioksidantų. Tačiau tokiu atveju jie ne valo, o mažina antioksidacinius procesus – būtent taip ir derėtų pristatyti šiuos produktus, o ne pezėti apie kažkokį valymą. Mūsų kūnas – ne puodas, kurį priskretusį galima iššveisti.

Pažymėtina, kad pavartojus kai kurių valančių preparatų, gali atsirasti galvos skausmas ar svaigimas, pykinimas. Tuomet manoma, kad „o, preparatas veikia“, nes „atpalaidavo“ toksinus ir dabar jau valosi. Ar nors viena pagalvojote, kad tai gali būti paprasčiausia organizmo reakcija į sudėtines dalis? Jai jau rizikuojate „valytis“ – pirmiausia patarčiau išsinagrinėti sudėtį, susirinkti žinias, kaip veikia kiekviena sudedamoji dalis ir ko iš to galima tikėtis. Nes kartais sudėtyje būna labai agresyvių žolinių preparatų, kurie sukelia įvairių šalutinių poveikių.

Vienintelis būdas palaikyti organizmo „higieną“ – valgyti kuo daugiau visaverčio maisto, judėti, gerti pakankamai vandens ir kitais būdais skatinti medžiagų apykaitą. Nes kai mūsų kūnas aktyvus ir reikiamai pamaitintas – su teršalais geba susidoroti pats.

Tekstas Dalios Mudėnienės