Dažna diskusijų tema – pusryčiai. Čia nuomonės dažniausiai išsiskiria. Ar jie reikalingi ar ne? Šiuo klausimu nesutaria ir dietologai. Vieni aiškina, kad pusryčiai būtini, kiti – kad ne, dar kiti tvirtina, kad iki 12 val. galima valgyti tik vaisius. Kaip yra iš tiesų – kol kas 100 proc. nežino niekas. Tačiau kai kurios tvirtina: aš pusryčių nenoriu. Tas nenoras dažniausiai atsiranda dėl gyvenimo būdo ir tik retais atvejais – dėl fiziologinių ypatumų.

Kada nesinori pusryčių?

• Rūkote. Pastebėta, kad rūkalėms ryte norisi kavos ir cigaretės, o ne maisto.
• Neišsimiegate. Neišsimiegojus ryte dar veikia miego hormonas melatoninas, jis slopina alkio jausmą.
• Per mažai judate. Aktyviai gyvenančioms ir sportuojančioms (ypač vakarais) ryte noras valgyti būna gan stiprus. Tai įrodo, kad organizmas išeikvojo vidinius resursus ir reikalauja energijos. Taip pat apetitą sužadina rytinė mankšta lauke ar prie atviro lango.
• Valgote „per stiprią“ ar per gausią vakarienę. Miegant virškinimo procesai sulėtėja, ryte maistas dar nebūna suskaidytas, dėl to pusryčių nesinori, o ypatingais atvejais net pykina.
• Per žemas kraujospūdis. Tokiems žmonėms rytas apskritai yra sunkus laikas, kai kurios jaučia galvos svaigimą, pykinimą.

Neretas atvejis, kai papusryčiauti tiesiog nespėjama dėl laiko stokos. Šiuo atveju priežastis – taip pat neišsimiegojimas, nes kai gulamasi per vėlai, kelios miego minutės ryte – pačios brangiausios.

Taigi pusryčių nenoras yra tam tikrų veiksnių PASEKMĖ.

Aš esu pusryčių šalininkė. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.

Per netrumpą darbo praktiką pastebėjau, kad tos moterys ar merginos, kurios nepusryčiauja, daug dažniau nurodo, kad gausiausias jų valgymas – vakare, taip pat nemaža dalis pažymi, kad nuolat kramsnoja tarp valgymų, joms dažniau pasitaiko ir apsivalgymo priepuolių. Taigi pusryčiai sumažina apsivalgymo tikimybę, padeda proporcingiau išsidėlioti dienos valgymus – tuomet mažiau prisikemšama vakarais.

Tačiau reikia ne kimšti pusryčius per prievartą, o stengtis pašalinti priežastį, dėl ko pusryčių nesinori. Jei metų metus pusryčių nevalgėte – nereikia pulti iškart prie kiaušinienės ar kito sotesnio maisto. Pratinkitės pamažu, nuo „lengvesnių“ produktų.

Taip pat nesutariama dėl pusryčių laiko. Kai kurie teigia, kad juos būtina suvalgyti iki 9 valandos (ar anksčiau). Aš laikausi nuomonės, kad pusryčių laikas priklauso nuo režimo. Jei keliatės vėliau – tikrai nebūtina nusistatyti žadintuvo, kad papusryčiautumėte J Yra, kas keliasi ir 10 val., ir dar vėliau. Pusryčius reiktų suvalgyti per valandą po atsibudimo. Taigi kai kurių pusryčiai gali būti ir 12 val., nors nemaža dalis tokiu laiku jau pietauja.

Jei visgi nuspręsite, kad pusryčių jums nereikia, atkreipsiu dėmesį į ligas ir sutrikimus, kai pusryčius valgyti primygtinai rekomenduojama:

• Skrandžio, dvylikapirštės žarnos gleivinės erozija.
• Tulžies pūslės veiklos sutrikimai, akmenligė
• Kepenų, kasos ligos.

Esant šiems negalavimams reikia kuo proporcingiau išdėstyti dienos valgymus, vengti didelio maisto kiekio vienu metu, negalima ilgai būti nevalgius. Virškinimo sistema turi dirbti tolygiai ir be „perkrovų“.

Taigi įsiklausykite į savo kūną. „Nenoriu“ – ne visada teisingiausias argumentas. Gal pusryčių nenorite dėl to, kad elgiatės neteisingai.

Tekstas Dalios Mudėnienės